Aktyviai dėl geresnių įsidarbinimo galimybių neįgaliesiems kovojanti Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (NSĮS) ir jos direktorius Gediminas Bartkus inicijavo didžiausios pasaulyje organizacijos, padedančios neįgaliesiems įsidarbinti, padalinio Europoje „Workability Europe“ atstovų vizitą. Lietuvai jis reikšmingas tuo, kad gali teigiamai paveikti neįgaliųjų įsidarbinimą, taip pat tai yra gerosios patirties ir patarimų sklaida.

"Workability Europe" prezidentas Hansas Vrindas

Turės teikti ataskaitas
Va­la­ku­pių re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tre vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe“ pre­zi­den­tas Han­sas Vrin­das (Da­ni­ja), pa­da­li­nio Pran­cū­zi­jo­je at­sto­vas Fran­sua Kent­zas, pa­da­li­nio Briu­se­ly­je vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas He­ne­ras Sor­gas, taip pat prie NSĮS pri­si­jun­gu­sių so­cia­li­nių įmo­nių va­do­vai, Va­la­ku­pių re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tro va­do­vė Edi­ta Ša­tie­nė, ne­vy­riau­sy­bi­nių ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

H.Vrin­do tei­gi­mu, šio pir­mo­jo vi­zi­to prieš me­tus prie „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe“ prisijungusios NSĮS tiks­las – pri­sta­ty­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­joms ir įver­tin­ti ne­įga­lių­jų įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes, ben­drą pa­dė­tį. Or­ga­ni­za­ci­ja 22 Eu­ro­pos vals­ty­bė­se tu­ri dau­giau kaip 4 000 at­sto­vy­bių, iš jų 2 cen­trus Lie­tu­vo­je – tai jau mi­nė­ti NSĮS ir Va­la­ku­pių re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tras.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se apie 45 proc. ne­įga­lių­jų tu­ri dar­bą, Šve­di­jo­je šis skai­čius sie­kia 62 proc., Da­ni­jo­je – 52 proc., o Lie­tu­vo­je dir­ba vos 25 proc. ne­įga­lių­jų, tad ne­dar­bas tarp jų sie­kia net 75 proc. Pa­sak G.Bart­kaus, va­do­vau­jan­čio NSĮS, ne­įga­lių­jų in­teg­ra­ci­ją į dar­bo rin­ką Lie­tu­vo­je ri­bo­ja trys svar­biau­si veiks­niai: vals­ty­bė ne­tu­ri pa­kan­ka­mai pa­tir­ties, prak­ti­kos, o kar­tais ir nuo­sek­lu­mo, įgy­ven­di­nant įvai­ria­pu­ses in­teg­ra­ci­jos prie­mo­nes, vi­suo­me­nei trūks­ta ge­bė­ji­mo na­tū­ra­liai pri­im­ti ne­įga­lų­jį, o pa­tiems ne­įga­lie­siems ne­re­tai neužten­ka mo­ty­va­ci­jos ieško­ti dar­bo.

NSĮS šiuo me­tu pri­klau­so 20 ben­dro­vių, ku­rio­se, 2011 m. ge­gu­žės duo­me­ni­mis, dir­bo 756 ne­įga­lūs dar­buo­to­jai – dau­giau nei treč­da­lis vi­sų so­cia­li­nė­se įmo­nė­se dir­ban­čių ne­įga­lių­jų.

Ver­tin­da­mas Lie­tu­vos pa­dė­tį „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe“ pre­zi­den­tas bu­vo san­tū­rus ir tei­gė, kad tai la­bai pri­klau­so nuo ša­lių, su ku­rio­mis ly­gi­na­me, – štai, pa­vyz­džiui, Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių at­žvil­giu esa­me iš­ties pa­žen­gę, ta­čiau dar daug tu­ri­me pa­da­ry­ti. Su­kur­ta tei­si­nė ba­zė tiek G.Bart­kaus, tiek E.Ša­tie­nės, tiek so­cia­li­nių ne­įga­lių­jų įmo­nių va­do­vų ver­ti­na­ma pa­lan­kiai, kas ki­ta – jos lai­ky­ma­sis. Vie­nas šio vi­zi­to tiks­lų bu­vo „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe” pre­zi­den­to pa­gei­da­vi­mas gau­ti at­sa­kin­gų Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų žmo­gaus ir kon­kre­čiai – ne­įga­lių­jų – tei­sių už­tik­ri­ni­mo ir įgy­ven­di­ni­mo Lie­tu­vo­je ata­skai­tas. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­ska­tins ak­ty­viau im­tis ne­įga­lių­jų ir žmo­gaus tei­sių ap­skri­tai už­tik­ri­ni­mo, mat to­kia iš „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe“ gau­ta pa­sta­ba ne­da­ry­tų gar­bės nė vie­nai vals­ty­bei ir, gal­būt, pri­vers­tų dirb­ti.

Kal­bė­da­mas apie skir­tin­gą re­gist­ruo­tų ne­įga­lių­jų skai­čių įvai­rio­se ša­ly­se H.Vrin­das pa­brė­žė, kad tai ne­su­si­ję su tik­ruo­ju ne­įga­lių­jų skai­čiu­mi, ku­ris kiek­vie­no­je vals­ty­bė­je sie­kia apie 10 proc. vi­sų gy­ven­to­jų. Tie­siog įvai­rių ša­lių ne­įga­lie­siems su­da­ro­mos pa­lan­kes­nės są­ly­gos, ski­ria­mos pa­šal­pos nė­ra vie­no­dos, tad jo­kių pri­vi­le­gi­jų dėl ne­įga­lu­mo ne­gau­nan­tys žmo­nės pa­pras­čiau­siai ne­si­re­gist­ruo­ja.

H.Vrin­do duo­me­ni­mis, jo va­do­vau­ja­mos or­ga­ni­za­ci­jos pa­sie­ki­mai – 1,2 mln. dir­ban­čių ne­įga­lių­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je. To­kių re­zul­ta­tų pa­dė­jo pa­siek­ti ne tik po­žiū­ris į ne­įga­lų­jį, at­kak­lu­mas, bet ir dar­bų di­fe­ren­ci­ja­vi­mas, at­si­žvel­giant į ne­ga­lią: jie įvai­ruo­ja nuo die­nos cen­truo­se vyks­tan­čių už­si­ė­mi­mų, ku­rių me­tu kas nors da­ro­ma, ku­ria­ma, iki dar­bo ne na­muo­se, jei ne­įga­lio­jo svei­ka­ta ir ko­mu­ni­ka­vi­mo ga­li­my­bės tai lei­džia.

Palankesnių įsidarbinimo galimybių neįgaliesiems siekiantys
konferencijos organizatoriai - NSĮS atstovai
 

Atvykusius svečius diskusijai apie neįgaliųjų
motyvacijos stoką kvietė Edita Šatienė (viduryje)

Sugriežtinimas paskatino darbinti
F.Kent­zas pri­sta­tė po­ky­čius, įvy­ku­sius Pran­cū­zi­jo­je įkū­rus spe­cia­lų įmo­kų fon­dą, mat kvo­tų sis­te­ma bu­vo įves­ta jau se­niai, bet ne­vei­kė. Di­de­lio su­si­rin­ku­sių­jų su­si­do­mė­ji­mo su­lau­ku­si iš­ties griež­ta sis­te­ma at­ro­do taip: kiek­vie­na tiek pri­va­taus, tiek vie­šo­jo sek­to­riaus įmo­nė, įstai­ga ar or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri bū­ti so­cia­liai at­sa­kin­ga ir ga­li rink­tis – ar dar­bins ne­įga­lų­jį, ar vyk­dys vie­šuo­sius pir­ki­mus iš įmo­nės, kur dir­ba ne­įga­lie­ji, ar mo­kės į spe­cia­lų­jį fon­dą, pri­klau­so­mai nuo ben­dro dar­buo­to­jų skai­čiaus. Pa­gal 1987 m. Pran­cū­zi­jo­je pri­im­tą įsta­ty­mą, kiek­vie­no­je įstai­go­je, įmo­nė­je ar or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­rio­je dir­ba dau­giau kaip 20 žmo­nių, 6 proc. dar­buo­to­jų tu­ri bū­ti ne­įga­lūs. Štai, pa­vyz­džiui, ne­di­de­lė įmo­nė, dar­bi­nan­ti 20–199 dar­buo­to­jus, ne­pri­ėmu­si į dar­bą 6 proc. ne­įga­lių­jų, kaip to rei­ka­lau­ja kvo­ta, tu­ri už kiek­vie­ną ne­dir­ban­tį ne­įga­lų­jį į spe­cia­lų fon­dą su­mo­kė­ti 3,5 tūkst. eu­rų, di­des­nei, 200–749 žmo­nes dar­bi­nan­čiai įmo­nei, kiek­vie­nas trūks­ta­mas iki 6 proc. ri­bos ne­įga­lu­sis kas­met kai­nuo­ja jau dau­giau kaip 4 tūkst. eu­rų ir t. t. Vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je pa­lan­kų po­žiū­rį į pa­na­šios kvo­tų sis­te­mos įve­di­mą di­de­lėms ben­dro­vėms Lie­tu­vo­je iš­sa­kė E.Ša­tie­nė. Ji taip pat kvie­tė iš Pran­cū­zi­jos at­vy­ku­sį F.Kent­zą pa­si­sa­ky­ti dėl to, ar jis sa­vo ša­ly­je ne­su­si­du­ria su ne­įga­lių­jų mo­ty­va­ci­jos sto­ka ir ar tai ne­truk­do jiems įsi­dar­bin­ti. Pa­na­šu, kad ši pro­ble­ma sve­tur nė­ra to­kia ak­tu­a­li.

Žmogus turi būti ruošiamas konkrečiam darbui
Kal­bė­da­mas apie efek­ty­ves­nį ne­įga­lių­jų įdar­bi­ni­mą H.Vrin­das pa­brė­žė, kad la­bai svar­bus tar­pi­nin­kų vaid­muo, ku­rie tu­ri kuo ge­riau pa­ruošti žmo­gų nau­joms są­ly­goms ir pa­rei­goms. Taip pat jis pa­žy­mė­jo, jog žmo­gus tu­ri bū­ti ruo­šia­mas ne pa­gal vie­ną ar ki­tą pro­gra­mą, ku­rią jis pa­si­ren­ka, bet at­si­žvel­giant į kon­kre­tų dar­bą, ku­rį dirbs at­ei­ty­je. Tai­gi, „Wor­ka­bi­li­ty Eu­ro­pe“ pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, ne­įga­lu­sis tu­ri bū­ti mo­ko­mas ir ruo­šia­mas tik su­ra­dus jam kon­kre­tų dar­bą ir su­si­pa­ži­nus su jo są­ly­go­mis. Taip pat la­bai svar­bu kuo grei­čiau žmo­gų įtrauk­ti į dar­bo rin­ką, ne­leis­ti jam at­pras­ti nuo jos, paskatinti jaus­tis nau­din­gam.

"Bičiulystė", 2011, Nr. 24; www.biciulyste.lt