Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (NSĮS), įsikūrusi 2010 m., vienija per 20 neįgaliųjų socialinių įmonių ir atstovauja jų interesams. Jos pagalbos sulaukia ir patys neįgalieji – dabar ypač aktyviai rūpinamasi jų įdarbinimu, keliama jų motyvacija.
Motyvuoja dirbti
Virginija Dambrauskaitė, NSĮS projektų koordinatorė, pasakoja, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas su VšĮ „Sopa“, kuriuo siekiama kelti neįgaliųjų motyvaciją dirbti. Jos teigimu, vis dažniau tenka susidurti su tuo, jog bene didžiausia kliūtis neįgaliajam rasti darbą – psichologinės problemos: neryžtingumas, įsitikinimas, jog darbo neįgaliesiems tiesiog nėra, ir pan. V.Dambrauskaitės teigimu, besikuriant NSĮS manyta, kad problemų, dėl kurių neįgalieji nedirba, kyla tik dėl nenoro juos darbinti, dėl socialinio neatsakingumo, galbūt nežinojimo, įstatymų netobulumo, bet patirtis parodė, jog prie susiklosčiusios situacijos labai prisideda ir patys neįgalieji. Kartu su VšĮ „Sopa“ įgyvendinamas projektas – tai pastangos neįgaliesiems parodyti galimybę gyventi kitaip: neskaičiuojant, ar naudingiau dirbti, ar gauti išmokas, bet suvokiant, jog darbas – ne vien atlyginimas, bet ir galimybė tobulėti, bendrauti ir pan. Su projekto dalyviais dirbantys specialistai taip pat padeda išsklaidyti abejones ir tikėti, jog neįgalieji gali dirbti ne tik tuos darbus, kuriems nereikia kvalifikacijos. NSĮS atliekamos galimybių studijos rodo, kad neįgalieji sėkmingai dirba administracinius, apskaitininko, maketuotojo, informacinių technologijų specialisto ir pan. darbus. Nors neretai kalbama apie nepakankamą neįgaliųjų išsilavinimą, V.Dambrauskaitė pažymi, jog negalią brandos amžiuje įgijusių žmonių išsilavinimas faktiškai nesiskiria nuo negalios neturinčiųjų išsilavinimo. Žinoma, jei negalia yra nuo vaikystės arba labai anksti įgyta, tai turi įtakos galimybėms mokytis.
Primena įstatymų nuostatas
Be darbo su pačiais neįgaliaisiais ir įgyvendinamų projektų, NSĮS taip pat vykdo tam tikrą informavimo veiklą. Jie primena apie Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą reikalavimą 5 proc. metinių pirkimų vykdyti iš socialinių įmonių, siūlo konkrečias paslaugas. Pasakoja, kas jas galėtų teikti, sklaido abejones dėl to, jog pirkti paslaugas iš socialinių ar neįgaliųjų socialinių įmonių gali būti rizikinga, mat jos nusileis kokybe ir pan. Deja, siūlomomis paslaugomis susidomi ne visi, bet situacija, pasak V.Dambrauskaitės, kinta gerąja linkme.
Darbo vietas užtikrintų kvotų sistema
Kalbėdama apie neįgaliųjų galimybes dirbti V.Dambrauskaitė pripažįsta, jog mums tobulėti dar yra kur. Bene palankiausios sąlygos dirbti neįgaliam žmogui kol kas užtikrinamos tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse, kurioms valstybė skiria subsidijas. Nors šios įmonės kritikų neretai pavadinamos „šiltnamio sąlygas užtikrinančiomis“, čia neįgalieji išties gali dirbti. Besikreipdami į kitas įmones, bandydami įsidarbinti privačiame sektoriuje, jie neretai susiduria su visuomenės baime ir nenoru juos priimti. Darbdavių motyvai – trumpesnis neįgaliųjų darbo laikas, mažesnis darbo našumas, pritaikymų būtinybė ir t.t. Galbūt šią situaciją iš esmės pakeistų užsienyje taikoma neįgaliųjų įdarbinimo kvotų sistema. Toks įstatymas buvo priimtas ir Lietuvoje, deja, jo nebuvo laikomasi.
1991 m. Invalidų socialinės integracijos įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės darbo biržų teikimu kasmet privalo nustatyti darbdaviams neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas (ne mažiau kaip 2 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų). Vėliau darbo vietų kvotų skaičius buvo padidintas iki 5 proc. Už darbo vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų nesilaikymą darbdaviai privalėjo mokėti nustatyto dydžio įmoką, tačiau nė vieno karto iš darbdavių tokia įmoka nebuvo išieškota. Be to, įstatyme nebuvo numatyta tvarka, pagal kurią šią įmoką galima būtų išreikalauti iš neįgaliųjų įdarbinimo kvotų nevykdančių darbdavių. 2006 m. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme įpareigojimų darbdaviams steigti neįgaliesiems darbo vietų kvotas nebeliko.
Geresnės sąlygos – socialinėse įmonėse
Didinti neįgaliųjų įsidarbinimą NSĮS stengiasi ne tik taisant įstatymo spragas. Kiek daugiau nei prieš metus įkurta interneto svetainė www.galiudirbti.lt jau padėjo įsidarbinti daugiau kaip 100 neįgaliųjų. Čia yra užsiregistravę apie 1 400 darbo ieškančiųjų, per 90 darbdavių. Svetainėje nuolat skelbiama apie 40 galiojančių įvairių darbo pasiūlymų. Per šią svetainę darbą socialinėje įmonėje UAB „Lyderio grupė“ suradusi Vilma Semėnaitė pasakoja, kad tikslingai ieškojo darbo neįgaliųjų kolektyve. Pasak jos, socialinėse įmonėse darbuotojams nereikia gėdytis savo negalios, jie geriau suprantami darbdavių. Socialinę pedagogiką Vilniaus kolegijoje studijuojanti ir jau pusmetį socialinėje įmonėje telemarketingo specialiste dirbanti Vilma ragina darbo ieškančiuosius nesiskųsti dėl to, kad valstybė jų labui stengiasi nepakankamai, bet ieškoti galimybių ir nepristigti ryžto.
Kitą socialinių ir neįgaliųjų socialinių įmonių pranašumą įvardija Simas Lubauskas, UAB „Lyderio grupė“ projektų direktorius. Pasak jo, dažnam jo vadovaujamoje įmonėje dirbančiam neįgaliajam šis darbas – pirmasis, bet tai darbdavio negąsdina. Priešingai, jo nuomone, tokia ir yra socialinių įmonių paskirtis – padėti neįgaliajam, apmokyti jį nesibaiminant investuoti į žmogų, kuris bet kada gali pakeisti darbovietę. S.Lubausko nuomone, Lietuvoje neįgaliųjų darbo rinka dar tik formuojasi ir vis dar tenka susidurti su užsakovų baime, kad jei vieną ar kitą darbą atliks neįgalieji, jis nusileis kokybe. Šią nuomonę bandoma keisti rodant neįgaliųjų darbų pavyzdžius, ir pastangos nenueina veltui.
Viktorija NORKAITĖ
Savaitraštis „Bičiulystė“, 2012 m. rugsėjo 6-12 d., Nr. 35 (1104)
|