2010-ieji yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Viena iš labiausiai atskirtų socialinių grupių – neįgalieji. Ši socialinė grupė paprastai turi menką išsilavinimą ir neturi arba prarado profesinę klasifikaciją. Juos būtina skatinti dirbti, remti ir rengti įvairiais pagrindinio išsilavinimo ir profesinio rengimo programas, taip palengvinant jų integraciją į visuomenę bei mažinant socialinę atskirtį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2009 m. Lietuvoje gyveno 269 tūkst. neįgalūs asmenys, kurie gavo netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Iš jų tik kas dešimtas neįgalusis buvo įsidarbinęs. Tuo tarpu kitose Europos ir Skandinavijos šalyse neįgaliųjų įsidarbinimas siekia iki 30 proc. Kokios priežastys trukdo tokią pačią statistiką išvysti ir Lietuvoje?
Galima būtų įvardinti dvi šios liūdnos padėties priežastis: stereotipas, kad neįgaliojo poreikiai yra visiškai kitokie nei sveikojo žmogaus; valstybė neįvertina neįgaliųjų užimtumo sukuriamos naudos.
Neįgaliesiems darbas įmonėje suteikia galimybę ne tik save išlaikyti, bet ir būti bendruomenės dalimi, susirasti draugų, bendrauti su kitais žmonėmis, išbandyti ir įgauti naujus įgūdžius. Socialinės įmonės „Eurotela“ savininkas Nerijus Briedis pažymi kad yra labai mažai sričių, kuriose neįgalieji negali dirbti, pvz., alkoholio ir tabako pramonėje.
Kaip rodo keli Nerijaus Briedžio pateikti pavyzdžiai, neįgaliųjų įdarbinimas neturi ribų: Norvegijoje dirba aklas policininkas, kuris puikiai skiria garsus ir tiria garso įrašus. Lietuvoje, Mažeikiuose, jaunuolis, kuris nevaldo rankų, kompiuteriu dirba kojomis ir yra puikus IT specialistas. „Rimi Lietuva“ savo įmonėje įdarbino kurčiuosius.
Klaipėdoje neįgalieji kurį laiką stebėjo vaizdo kameras. Tokiu būdų buvo pastebėta 20 proc. daugiau nusikaltimų, o policininkai galėjo daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui. Kaune prie stebėjimo kamerų ir dabar darbuojasi dvylika neįgaliųjų. Juk net ir neįgalieji, sėdintys vežimėlyje, gali stebėti kameras, dirbti biure ar dirbti mažytėse parduotuvėse.
Nerijus Briedis pažymi, kad neįgalieji yra puikūs darbuotojai, nes kitaip nei daugelis sveikųjų jie labai vertina savo darbą ir jį atlieka labai kokybiškai. Paklausus, kas iš tiesų trukdo didinti neįgaliųjų užimtumą Lietuvoje, N. Briedis teigia, kad nemažą įtaką daro ir pačios valdžios požiūris į neįgaliųjų įdarbinimą.
Lietuvoje centrinės ir vietinės valdžios institucijos neįvertina neįgaliųjų užimtumo pliusų. Pirma – neįgaliųjų į(si)darbinimui skirtas litas biudžetą papildo dviem litais. Antra – skatinant socialines įmones veikti ir plėstis galima pritraukti Europos Sąjungos fondų lėšų.
Galima daryti išvadą, jog tam, kad padidinti neįgaliųjų užimtumą ir mažinti jų socialinę atskirtį, reikia dviejų dalykų: pasikeitusio sveikųjų požiūrio į neįgaliuosius ir didesnio viešojo sektoriaus įstaigų dėmesio ir įvertinimo neįgaliųjų atliekamam darbui.
Parengė Odeta Nevagreckė
|